Kasam šulinį

Sodas pasodintas, žydi, gražu... Kadangi nusprendėme lieti monolitinę perdangą tai reiks daug vandens. Iš turimų tarų surenkam max 120litrų. Tai ir klausimas kyla ar lieti medelius (kas labai svarbu) ar naudoti vandeni betono maišymui... Visgi nusprendėm, kad nieko nebus ir reik šulinio. Juk ir "daržam" lieti ir buityje naudoti kokiai skalbimo mašinai ir į būsima pirtele prisipumpuoti... Iš uošvio pasiskolinam formas, nusiperkam cemento ir pradedam darbus. Pradžioje dirbo ir pagalba: uošvis, švogeris ir Andrius. Paskui jau dirbom dviese. Andrius kasa aš keliu molį į viršų... Kai prikasėm smėlį lipau ir aš i vidų... Iš viso iškasėm 10 rentinių (6 molio, 1 smėlio 3 žvyro) tik viena užnešė žvyru iš apačios trykštanti srovė. O 11 rentinys tupi ant viršaus. Kasėm ir netikėjom... Tačiau kai prikasiau vandenį taip linksma buvo :D Vėliau linksmumas baigėsi... Bet dabar turim beveik 2 rentinius vandens (nes tą antrą reik išvalyt nuo žvyro ir jau bus visiškai pabaigtas šulinys), o dabar vandens 1 1/3 rentinio.

O čia mūsų džiaugsmas, pagalba ir trukdis :D padeda statybose. Kepėm šašlykus

Atėjo žiema, praėjo žiema ir atėjo pavasaris

Kadangi visus dokumentus baigėm tvarkyti prieš pat naujus metus, vadinas vienas 2007/2008 metų linkėjimas išsipildė :D keldami taures putojančio vyno linkėjome vienas kitam susirast tą svajonių būstą :)

Palikom viską žiemoti. O ant projekto paišiau ką ir kur norėčiau matyti... Juk buvo minčių nebelipdyti antro aukšto...

Vieną ganėtinai šaltą dieną sulaukėm skambučio iš buvusio savininko. Kažkas jam pavogė blokelius, tai teiravosi ar ne mes pasiėmėm... Ne, ne mes. Tai dar iš jo nusipirkom blokelių ir kad neištiktų toks pats likimas nešiojom i garažą. Lauke šaltis, o nuo mūsų garai kyla :D Kažkur skaičiau, kad statybos apvogiamos bent du kartus. Kažin šita galima užskaityti?

Ir atėjo pavasaris... Atšilo orai. Pamatėm peržiemojusias sienas... Kai kur suskilę, kai kur atsikabinę. Čia tos pertvarinės, nenešančios. Nusprendėm reiks lieti perdanga, kad surišti sienas. Bet neturim vandens... O liejimui juk neprisivesi... Prūde vandens vis dar 0 litrų.

Pasisodinau sodą. Viso 12-ka medelių. visų po du: vyšnių, trešnių, slyvų, obelų, kriaušių ir abrikosų. Štai čia pirmieji žiedeliai

Kaip viskas prasidėjo, II dalis

Na štai akys blizga abiems. Abu jau matom ten save: terasoj šeštadienio vakarais geriančius vyną ir palydinčius tolumoje besileidžiančią saulę, praskrendančius paukščius ir cirpiančius žiogus.... tik bėda bėdele gi litų tiek neturim reik skolintis... Nemalonu, bet tenka banko duris pavarstyt... Visgi uzsikraunam tą naštą ant pečių... O kas belieka daryt...

Dar paprašom dokumentų, kad įsitikinti jog viskas ten gerai. Paprašom pačio pardavėjo susitvarkyti popierizmus ir susitariam dėl pasimatymo pas notarę :) Kaip bebūtų keista abu turim visuose tuose popierizmuose dalyvauti, bet ka padarysi bent žinosiu kad pusė bus mano :D

Pas notarę susitvarkę dokumentus 2008 12 10 rankose laikome dar kvepianti popierių iš kadastro, kad pirkta nuosavybė jau mūsų. Tos paslaptingos ugnelės vis dar mūsų akyse. Kaip smagu, kad priartėjome vienu mažu žingsneliu prie mūsų svajonės....

2008 12 29 svajonė atrodė štai taip :

Kaip viskas prasidėjo, I dalis

Visada svajojau turėti savo būstą. Ar butą su dideliu balkonu ar namelį. Namelis galėtų būti ir nedidelis su terasa, ir gražiu vaizdu.... Turėčiau sklypą, pasodinčiau ąžuoliuką, pastatyčiau stulpą Lietuvos vėliavai... Iškelčiau ir plėvesuotų ji kas dieną pūstelėjus bent menkiausiam vėjui.... Tokios gražios svajonės tik vis kirba kirminėlis ar jos išsipildys?

2008 metų lapkričio menėsį per ilgasias išeigines, o jos suteikiamos tik lapkričio pirmosios proga, naršiau po internetinius portalus siūlančius pirkti nekilnojamą turtą. Ir mintis apsižvalgyti po savo rajono nedidelį portalą šovė gana netikėtai. Ten juk irgi būna skelbimų. Kaip tik žiūrinejuos. Ir užkliuvo vienas skelbimas: parduodu 28a žemės sklypą, su nebaigtu statyti namu. Yra visi leidimai projektai, asfaltuotas kelias iki pat teritorijos. Kaina gerai per maža kad patikėčiau jog kažkas nesipinigauja naudodamas kokį nors ten labas ar pildyk.... Bet skambinu vyrui ir sakau važiuojam apžiūrėti nebaigto namo? Kokia kaina?. Kur? Susakau viska, dar pasitikslina kainą, nes tikrai po mažė atrodė. Trumpas pokalbio ištrauka: kiek? Kur? Tikrai tiek? Taip. Tai kas ten per namas? Nežinau, todėl ir įdomu apžiūrėti. Bet....

Jau tamsu ir nieko nepamatysim, bet vistiek paskambinam pardavėjui ir susitinkam toje vietoje.... Žiūriu ir neatsistebiu kaip mano vyro akys žiba.... Per vestuves tokios nebuvo. Mūrinukas iš Fibo blokelių, dvivietis garažas, viso apie 180kvadratų. Yra pirmas aukštas ir paruošta perdanga.... Garažas, katilinė ir sandeliukas jau pakišti po medinėmis gegnėmis.... Pasitikslinam kaina. Taip, tiek kiek ir parašyta skelbime tik be blokeliu ir medienos. Gerai tai mes pagalvosim ir paskambinsim.

Važiuojam namo. Iki namų kur dabar gyvenam 10km asfaltu, tai reiškia nemažas lankas, jei važiuoti žvyru, būtų dar arčiau.... na kaip? JAMAM. Jamam tai jamam. Man ir patiko. Pakerejo vaizdas pro langus (būsimus). Namelis ant kalnelio, fasadas į pietus, ten kur leidosi saulė yra miškas... na fantastiška... Yra ir prūdas, bet be vandens :D

Kaip ieškojom tinkamos pinigų sumos trumpai aprašysiu kitą kart ;)

Kodėl čia rašysiu

Šiame dienoraštyje žymesiu savo svajonės artėjimą link tikslo. Apžvelgsiu nuo ko viskas prasidėjo, kaip vyksta darbai, kas planuojama ir panašiai. Šis dienoraštis tiesiog mano atsiminimams, darbu eiga ir visiems šiltiems ir nelabai, išgyvenimams susijusiais su svajonės išsipildymu.